INFO

Daugėlių g. 17,
Kuršėnai

+370 41 585 892
info@kursenupm.lt

VIEŠOJI ĮSTAIGA KURŠĖNŲ POLITECHNIKOS MOKYKLA

 

2019 - 2020 M.M. VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

                                                                                                                                            PATVIRTINTA

                                                                                                                                            VšĮ Kuršėnų PM direktoriaus

                                                                                                                                            2019 m. rugsėjo mėn. 5d.

                                                                                                                                            įsakymu Nr.1.3(V1 -146

TURINYS

 

Turinys

Psl.

 

I skyrius. Bendrosios nuostatos.

 

2 psl.

 Ugdymo programų vykdymo bendrosios nuostatos

 

3 psl.

II skyrius. Ugdymo organizavimas.    

 

6 psl.

PIRMASIS SKIRSNIS. Mokslo metų trukmė

 

6 psl.

ANTRASIS SKIRSNIS. Mokyklos ugdymo planas.  Rengimas ir įgyvendinimas.

 

9 psl.

TREČIASIS SKIRSNIS. Mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo planavimas.

 

10 psl.

KETVIRTASIS SKIRSNIS. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas.

 

13 psl.

PENKTASIS SKIRSNIS. Mokymosi pagalbos teikimas mokiniui , besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą.

14 psl.

III skyrius.

 

15 psl.

 Pagrindinio ugdymo programos vykdymas.

 

16 psl.

IV skyrius. Vidurinio ugdymo programos vykdymas.

 

19 psl.

V skyrius. Profesinio mokymo programos vykdymas.

 

21 psl.

 

 

 

 

 

Priedai:

1 priedas. 2019-2020 m. m. ugdymo/ mokymo  planai pagal sudarytas gr.

2 priedas. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, siūlomų mokinio laisvai pasirinkto mokymo turiniui formuoti, sąrašas

3 priedas. Neformaliojo švietimo būreliai 2019-2020m.m.

5 priedas. Profesinio mokymo programos moduliai, įtraukti į vidurinio ugdymo programą 2019-2020 m. m.

 

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planas (toliau- Planas) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programos kartu su formaliojo profesinio mokymo programa, profesinio mokymo ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje 2019 – 2020 m. m.

Planas formuojamas vadovaujantis šiais teisės aktais:

1.1. 2019–2020 IR 2020–2021  mokslo  metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15d .įsakymu Nr. V-417 

 1.2. 2019–2020 ir 2020 - 2021 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugpjūčio 22d.įsakymu Nr. V- 929 

 1.3. Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija);

1.4. Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482;

1.5. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049;

1.6. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija);

1.7.Lietuvos higienos normomis: HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio
mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326; Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773;

1.8. viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos strateginiu švietimo planu 2019-2021 metams;.                                                                                                                                                                                                        

1.9.  viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos 2019 ir 2020  metų veiklos planais;

1.10. kitais teisės aktais.                                               

  1. Plano tikslai:

2.1. tikslingai ir kryptingai formuoti mokykloje vykdomų  vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų ugdymo turinį;

2.2. veiksmingai planuoti mokykloje vykdomų programų įgyvendinimą ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

  1. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. formuoti  mokyklos  ugdymo turinį, planus ir mokymosi aplinką, kuri būtų pritaikyta pagal kiekvieno mokinio mokymosi poreikius.

3.2. nustatyti privalomų pamokų skaičių, skirtą:

3.2.1. pagrindinio ugdymo programai ( 9 - 10 klasėms) įgyvendinti;

3.2.2. vidurinio ugdymo programai, įgyvendinamai  kartu su profesinio mokymo programomis;

3.2.3. modulinėms programoms,  įgyvendinamoms kartu su vidurinio ugdymo programa;

3.2.3. vienų mokymosi metų trukmės modulinėms profesinio mokymo programoms, skirtoms  mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, įgyvendinti;

3.2.4. dviejų mokymosi metų trukmės modulinėms ir tęstinėms profesinio mokymo programoms, skirtoms  mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, įgyvendinti;

3.2.5. trejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, baigusiems individualizuotas pagrindinio ugdymo programas, socialinių įgūdžių programas, adaptuotas pagrindinio ugdymo programas ar adaptuotas vidurinio ugdymo programas;

3.2.6. neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti;

3.2.7.  kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldos mokymosi.

 

 

  1. Plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.8. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

4.9. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

 

 UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Ugdymo programų įgyvendinimas:

5.1. 2019-2020 m.m. profesinio mokymo programos pirmajai kvalifikacijai įgyti įgyvendinamos pagal mokyklos direktoriaus  patvirtintus mokymo planus  (1 priedas):

5.1.1. apeigų ir švenčių organizatoriaus profesinio mokymo programa (kodas 330101303): OR-1 gr.;

5.1.2. automobilių mechaniko modulinė profesinio mokymo programa (kodas M43071604): AM-60, AM-61, AM-63, AM-64 gr.;

5.1.3. automobilių mechaniko modulinė profesinio mokymo programa (kodas M44071601): AM-62, AM-65  gr.;

5.1.4. automobilių mechaniko profesinio mokymo programa (kodas 330071606): AM-58 gr.;

5.1.5. kirpėjo modulinė profesinio mokymo programa (kodas M43101201 ):  K-26, K-27 gr.;

5.1.6. konditerio modulinė profesinio mokymo programa (kodas M43101301):  KO-3  gr.;

5.1.7. konditerio modulinė profesinio mokymo programa (kodas M44101301): KO-4 gr.

5.1.8. pardavėjo modulinė profesinio mokymo programa (kodas M43041601): P-7 gr;

5.1.9. padavėjo ir barmeno profesinio mokymo programa (kodas 330101304):  PB-22 gr.;

5.1.10. padavėjo ir barmeno modulinė profesinio mokymo programa (M43101303): PB-24 gr;

5.1.11. prekybos įmonių vadybininko padėjėjo profesinio mokymo programa (kodas 330041708): PK-22 gr.;

5.1.12.staliaus modulinė profesinio mokymo programa (kodas M43073203): ST-30 gr.;

5.1.13. staliaus profesinio mokymo programa (kodas 217073203): ST-31 gr.;

5.1.14. staliaus modulinė profesinio mokymo programa  (kodas M44073205): ST-29 gr.;

5.1.15. suvirintojo modulinė profesinio mokymo programa (kodas M44071501): S-4 gr.;

5.1.21. virėjo profesinio mokymo programa (kodas 217101301): V-14 gr.;

5.1.22. virėjo modulinė profesinio mokymo programa (kodas P21101303): V-15 gr.

5.2. 2019-2020 m.m. tęstinio profesinio mokymo programos antrai kvalifikacijai įgyti įgyvendinamos pagal mokyklos direktoriaus  patvirtintus mokymo planus  (1 priedas):

5.2.1. apskaitininko ir kasininko modulinė profesinio mokymo programa (kodas T43041101): AK-3 gr.;

5.2.2. automobilių mechaniko modulinė profesinio mokymo programa (kodas T43071605): AM-66 gr.;

5.2.3. kirpėjo modulinė profesinio mokymo programa (T431011201): K-28 gr.;

5.2.4. suvirintojo modulinė profesinio mokymo programa (kodas T43071502); S-5 gr.

5.3. pagrindinio ugdymo programos:

                5.3.1. I A G (9 klasė)

                5.3.2. IB G  (9 klasė)

                5.3.3. II A G (10 klasė)

                5.3. 4. II B G (10 klasė)

5.4. 2019-2020 m.m. suformuotos mokomosios grupės:

                9 klasė- 2 grupės;

                10 klasė- 2 grupės;

                I kursas- 9 grupės

   II kurso- 9 grupės;

  III kurso- 3 grupės.

5.5. Gimnazijos skyrių sudaro  grupės:

5.5.1. I A G  ir I B G ( dvi 9 klasės);

5.5.2.  II A G ir II B G ( dvi 10 klasės);

5.5.3. III G (11 klasės vidurinio ugdymo programa, įgyvendinama kartu su mokinio pasirinkta profesinio mokymo                      ar moduline profesinio mokymo programa AM-63, AM-64/PB-24, P -7/K-27/ST-30;

5.5.4. IV G (12 klasės vidurinio ugdymo programa, įgyvendinama kartu su mokinio pasirinkta profesinio mokymo programa) AM-60, AM-61, K-26, KO-3, OR-1;

5.6. Profesinio mokymo skyrių sudaro 13 grupių, jose mokosi:

5.6.1.  mokiniai, įgiję vidurinį išsilavinimą:

I kursas - 4 grupės*ir 2 grupės**;

II kursas -  3 grupės* ir 1 grupė**;

III kursas- 3 grupės**;

* mokosi pagal modulinę profesinio mokymo programą

** iš jų 3 grupių mokiniai mokosi staliaus ir virėjo profesinio mokymo programas (su spec. poreikiais)

 

 

 

2019-2020 m.m. mokinių grupės

 

Kursas

Klasė

Grupė

Grupės vadovas

(jo darbo vieta)

Pastabos

 

 9 kl.

I A G

V. Ramaniukienė

(302 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė

 9 kl.

I B G

L. Laureckis

(aktų salė)

Gimnazijos skyriaus grupė

10 kl.

II G

J. Šidlauskienė

(302 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė

10 kl.

II G

J.Anglickienė

(202)

Gimnazijos skyriaus grupė

Pirmas

III G

(11 kl.)

AM- 63

D. Vičienė

(404 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje trejų metų trukmės modulinė automobilių mechaniko profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Pirmas

III G

(11 kl.)

AM-64/ PB-24

G. Jakutienė

(111 kab.)

Gimnazijos skyriaus jungtinė grupė, kurioje trejų metų trukmės modulinė automobilių mechaniko ir dvejų metų septynių mėnesių trukmės modulinė padavėjo ir barmenoprofesinio mokymo programos įgyvendinamos kartu su vidurinio ugdymo programa

Pirmas

III G

(11 kl.)

P-7/ K-27/ ST-30

Ž.Gulbinas

(402 kab.)

 Jungtinė Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje dvejų metų septynių mėnesių trukmės modulinė pardavėjo  ir trejų metų trukmės modulinės  kirpėjo ir staliaus  profesinio mokymo programos įgyvendinamos kartu su vidurinio ugdymo programa

Pirmas

-

AM-65/AM-66

D.Tamošaitienė

(106 kab.)

Jungtinė profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 2 metų trukmės modulinę automobilių mechaniko profesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą AM-65 gr. ir mokiniai, kurie mokosi pagal 1 metų modulinę tęstinio profesinio mokymo programą antrai kvalifikacijai įgyti AM-66 gr.

Pirmas

-

S-5

N. Šidlauskienė

(201 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 1 metų trukmės modulinę suvirintojo tęstinio profesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą antrai kvalifikacijai įgyti

Pirmas

 

K-28

V.Jurgelienė

(103 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 1 metų trukmės modulinę kirpėjo tęstinio profesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą antrai kvalifikacijai įgyti

Pirmas

 

KO - 4

R.Rudnickienė

(110 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 1,5 metų ir trukmės modulinę konditerioprofesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą

Pirmas

-

V-15/ST-31

N. Šidlauskienė

(201 kab.)

Jungtinė profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 3 metų trukmės individualizuotas staliaus  dalykinės ST-31 gr., ir virėjomodulinės V-15 gr., įgyvendinamos kartu su Socialinių įgūdžių programa, profesinio mokymo programų (su spec. poreikiais) asmenims, turintiems pradinį išsilavinimą

Pirmas

-

AK-3

M. Kriaučiūnienė

(211A kab.)

Profesinio  skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal septynių mėnesių trukmės apskaitininko ir kasininko modulinę tęstinio profesinio mokymo programą

Antras

IV G

(12 kl.)

AM-60

R. Kondrotienė

(304 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje trejų metų trukmės modulinė automobilių mechaniko profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Antras

IV G

(12 kl.)

AM-61

A. Kazlauskienė

(212 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje trejų metų trukmės  modulinė automobilių mechaniko profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Antras

IV G

(12 kl.)

K-26

V. Terminaitė

(103 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje trejų metų trukmės modulinė kirpėjo profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Antras

IV G

(12 kl.)

KO-3

J. Šdlauskienė

(302 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje 2,7 metų trukmės modulinė konditerio profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Antras

IV G

(12 kl.)

OR-1

F. Pigulevičienė

(102 kab.)

Gimnazijos skyriaus grupė, kurioje trejų metų trukmės apeigų ir švenčių organizatoriaus  profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Antras

-

AM-62

G. Poškus

(215 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 2 metų trukmės modulinę automobilių mechanikoprofesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą

Antras

-

S-4

G. Valys

(219 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 2 metų trukmės modulinę suvirintojo profesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą

Antras

-

ST-29

V. Užgrindis

(218 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal 2 metų trukmės modulinę staliaus profesinio mokymo programą asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą

Antras

-

V-14

V. Liorentienė

(110 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje mokiniai mokosi pagal virėjo 3 metų trukmės individualizuotas profesinio mokymo programas (su spec. poreikiais) asmenims, turintiems pradinį išsilavinimą

Trečias

 

-

AM-58

D. Tamošaitienė

(106 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje trejų metų automobilių mechanikoprofesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Trečias

 

 

PB-22

G. Jakutienė

(401 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje trejų metų padavėjo ir barmeno profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

Trečias

 

 

PK-22

V. Ramaniukienė

(306 kab.)

Profesinio skyriaus grupė, kurioje trejų metų prekybos įmonių vadybininko padėjėjo profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su vidurinio ugdymo programa

 

-

 

Iš viso    24  grupės

 

 

II SKYRIUS  UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I SKIRSNIS. MOKSLO METŲ TRUKMĖ

 

6.1. Ugdymo proceso organizavimo trukmė:

6.1.1. Mokslo metų laiko paskirstymas:

6.1.1.1.Mokykla  dirba penkias dienas per savaitę.

6.1.1.2. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 2 d.

6.1.1.3. Mokslo metų laiko paskirstymas įgyvendinant vidurinio ugdymo programas:

6.1.1.3.1. ugdymo proceso trukmė I- III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos.

6.1.1.3.2. IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos.

6.1.1.3.3. Mokslo metų trukmė įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programas- ne ilgesnė nei 40 savaičių.

6.1.1.3.4. Švenčių dienos 2019–2020 mokslo metais įskaičiuojamos į mokymosi dienas:

  • 2019 m. lapkričio 1 d.
  • 2020 kovo 11 d.
  • 2020 m. balandžio 13 d.
  • 2020 m. gegužės 1 d.
  • 2020 m. birželio 24 d.

6.1.1.3.5.Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Mokslo metų pradžia/ Ugdymo proceso pradžia

2019 m. rugsėjo 2 d.

Rudens atostogos

2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos

2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

 

Ugdymo proceso pabaiga:

 

Gimnazijos skyriaus I-II  (9-10) klasė

2020 m. birželio 19 d.

 

Gimnazijos skyriaus III (11) klasė

2020 m. birželio 19 d. **

Gimnazijos skyriaus IV (12) klasė

2020 m. gegužės 22 d. **

Profesinio skyriaus grupės***

Ne vėliau kaip 06-29

Vasaros atostogos

06-30 - 08-31

* Žiemos atostogos neskiriamos septynių mėnesių trukmės modulinės tęstinio profesinio  mokymo programos  mokiniams.

* *Žiemos ir Pavasario (Velykų)  atostogos neskiriamos III kurso grupių mokiniams.

*** Rudens, Žiemos (Kalėdų),  Žiemos ir Pavasario (Velykų)  atostogos neskiriamos vienerių metų trukmės modulinių tęstinio profesinio  mokymo programų  mokiniams.

** profesinio mokymo dalykų mokymas  11 ir 12 klasėse organizuojamas ne vėliau kaip iki 06-29.

*** Profesinio skyriaus grupės ugdymo procesą baigia skirtingu laiku, priklausomai nuo baigtų dalykų ir modulių pagal mokymo planus, bet ne vėliau kaip 06-29.

6.1.4. Mokslo metai skirstomi į du pusmečius.

6.1.4.1. Gimnazijos skyriaus mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, ir  I ir II kurso mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, įgyvendinamą kartu su profesinio mokymo arba moduline profesinio mokymo programa, nustatoma tokia programų pusmečių trukmė:

Grupės

I pusmetis

II pusmetis

Pagal pagrindinį/ vidurinį ugdymą

Pagal profesinio mokymo programas

Pagal vidurinį ugdymą

Pagal profesinio  mokymo programas

IG (9 kl.) II G (10 kl.)

2019-09-02 - 2020-01-31

-

2020-02-01 - 2019-06-19

-

11 klasė  -AM-63,  AM-64,  PB-24, P-7,  K-27,  ST-30

2019-09-02 - 2020-01-31

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-06-19

2020-02-01-                 2020-06-29

12 klasė  -AM-60,  AM-61,                 K-26,  KO-3, OR-1

2019-09-02 - 2020-01-31

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-05-22

2020-02-01-                 2020-06-29

 

6.1.4.2. I kurso mokiniams, besimokantiems pagal vienerių ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programas, skirtas vidurinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, ir I, III kurso mokiniams, besimokantiems pagal 3 metų individualizuotas profesinio mokymo programas, profesinio mokymo procesas skirstomas į 2 pusmečius:

 

Grupės

I pusmetis

II pusmetis

Pagal profesinio mokymo programas

Pagal profesinio  mokymo programas

AM-65, KO-4

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-06-29

V-14, V-15,   ST-31

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-06-29

AM-62,   S-4,        ST-29

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-06-19

AM-58, PK-22, PB-22

2019-09-02 - 2020-02-21

2020-02-24 - 2020-06-19

AK-3

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-03-31

AM-66, K-28, S-5

2019-09-02 - 2020-01-31

2020-02-01 - 2020-06-19

 

6.1.4.3. II pusmetyje išleidžiamųjų grupių mokiniams įgyvendinamas modulis „Įvadas į darbo rinką“ (Praktika)  pagal tvarkaraštį

 

2018-2019 M. M. IŠLEIDŽIAMŲJŲ GRUPIŲ MOKINIŲ MODULIO „ĮVADAS Į DARBO RINKĄ“

(PRAKTIKA) TVARKARAŠTIS

Eil.

Nr.

Grupė

Įvado į darbo rinką(prakti-kos) pradžia

(data)

Įvado į darbo rinką(praktikos) (data)

Įvado į darbo rinką(praktikos) trukmė (val.)

Įvado į darbo rinką(prakti-kos) trukmė (sav.) / d. d.

Numatomos konsultacijos

prieš AĮKV

AĮKV*

1

AM-58, PK-22, PB-22

 

2020-02-24

 

2020-06-05

 

600

 

15 / 75

 

2020-06-08 - 15

 

2020-06-16

2

AM-62                S-4                    ST-29

2020-04-29

2020-06-05

220

5,5/28

2020-06-08 - 15

2020-06-17

3

AK-3

2020-03-02

2020-03-17

90

2,5/12

2020-03-18 - 20

2020-03-24

4

AM-66, K-28, S-5                                

2020-05-11

2020-06-10

180

4,5/23

2020-06-11 - 16

2020-06-17

*Asmens įgytų kompetencijų įvertinimas.

 

6.1.4.4. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų dalykų ar modulių įvertinimai pagal mokymo planą.

6.1.4.5. Mokyklos baigimo dokumentų įteikimas  ir mokinių išbraukimas iš sąrašų planuojamas:

6.1.4.5.1. AK-3 gr. - 2020-03-27,

6.1.4.5.2. Visoms kitoms išleidžiamosioms gr. - 2020-06-19.    

6.1.4.6. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių

6.2. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

6.3. Jei oro temperatūra – 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, į mokyklą mokiniai gali  nevykti. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir/arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

  1. Tvarkaraštis:

7.1. Viešojoje įstaigoje Kuršėnų politechnikos mokykloje pamokos pradedamos 8.00 val.

7.2. Mokiniai mokosi pagal mokyklos direktoriaus įsakymais patvirtintus I ir II pusmečio tvarkaraščius :

7.2.1. grupių tvarkaraštį,

7.2.2. neformaliojo švietimo būrelių tvarkaraštį.

7.3. Tvarkaraščiai yra skelbiami:

7.3.1. mokiniams - tvarkaraščių lentoje I aukšte ir elektroniniame dienyne TAMO.

7.3.2. mokytojams - mokytojų kambaryje.

7.3.3. mokytojams ir mokiniams yra  išspausdinami individualūs tvarkaraščiai.

7.4. Profesijos ir profesijos modulinis mokymas I- III kurso mokiniams vykdomas nuosekliai pagal mokymo planą, vietoj modulių pavadinimų tvarkaraštyje žymima sutartiniais ženklais: Bd (bendrieji profesinio mokymo dalykai), Profesijos modulis, Praktinis mokymas.

7.5.Esant būtinybei, tvarkaraščiai per pusmetį koreguojami, pvz., profesinio mokymo grupei išėjus į praktiką, pasibaigus profesinio mokymo moduliui ir pan.

7.6. Mokytojams išvykus į komandiruotes, seminarus ar susirgus, pamokos yra keičiamos, apie pakeitimus mokiniai yra informuojami prieš dieną. Pakeitimai skelbiami tvarkaraščių lentoje ir mokytojų kambaryje.

7.7. Mokykloje nustatytas toks pamokų laikas

 

 

Savaitės diena

Pamoka

Laikas

Pirmadieniais- ketvirtadieniais

 

 

 

1 pamoka

8.00 – 8.45                                                

 

2 pamoka

8.55 – 9.40                                                

 

3 pamoka

9.55– 10.40                                               

 

4 pamoka

10.50 – 11.35

 

5 pamoka

11.45 – 12.30                                            

 

Pietų pertrauka

 

6 pamoka

13.00 –13.45                                             

 

7 pamoka

13.55 – 14.40                                             

 

8 pamoka

14.50 – 15.35 

 

9 pamoka

15.45 – 16.30

Savaitės diena

Pamoka

Laikas

Penktadienis

1 pamoka

8.00 – 8.45

 

2 pamoka

8.55 – 9.40

 

3 pamoka

9.50 – 10.35

 

4 pamoka

10.45 – 11.30

 

5 pamoka

11.40 – 12.25

 

6 pamoka

12.35 – 13.20

 

7 pamoka

13.30 – 14.15                                                   

 

ANTRASIS SKIRSNIS

 MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 

 

  1. Mokyklos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas:

8.1. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos 2019-2021  metų strateginio švietimo plano 2019-2020 metų  tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt. dokumentais.

8.2. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą, remiamasi Kokybės vadovu, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų, tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis ir kt. šaltiniais.

8.3. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais (žr. viešosios įstaigos  Kuršėnų politechnikos mokyklos 2019-2021 m. strateginio švietimo plano įgyvendinimo 2019 m. ir 2020 m. veiklos planą).

8.4. Mokykloje susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos: mokytojai teminius (ilgalaikius) planus vieniems mokslo metams rengia pagal direktoriaus 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1.3 (V1)-90 ,,Dėl F2.12A įrašų formų registro ir įrašų F2.2A formos tvirtinimo“, patvirtintą F2.12A-F-13 ir F2.12A-F-15 formas.

8.5. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas vieniems metams. Planuojant ugdymo turinį   atsižvelgiama į:

8.5.1. mokyklos viziją, misiją, veiklos prioritetus;

8.5.2. mokymo planuose nurodytą dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičių (1 priedas);

8.5.3. mokomosios grupės raidos pasiekimų lygmenis, mokinių žinias, gebėjimus, interesus,

mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą pagal Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2017-09-04 įsakymu Nr. 1.3(V1)-155;

8.5.4. turimus materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius: mokomąsias kompiuterines programas, laboratorijas, vadovėlius, pagalbines technines priemones bei kitą mokomąją medžiagą, kolegų gerąją patirtį ir pan.

8.5.5. mokomųjų dalykų integracija:

8.5.5.1. dalykų mokytojai metodinėse grupėse susitaria dėl 2-3 mokomųjų dalykų temų integracijos ir organizuoja integruotas pamokas pagal sudarytą integruotų pamokų planą;

8.5.5.2. visi dalykų mokytojai, grupių vadovai, planuodami dalyko ugdymo turinį ar klasės/ grupės valandėlių veiklą, integruoja  prevencines temas smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai įgyvendinti, įgyvendina  psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programą.

8.6. Teminiai planai  rengiami vadovaujantis:

8.6.1. pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis;

8.6.2. mokomųjų dalykų egzaminų programomis;

8.6.3. vidurinio ugdymo aprašu;

8.6.4. profesinio mokymo standartais/ mokymo programomis.

8.8. Teminiai planai aprobuojami dalykų metodinėse grupėse iki rugsėjo 13 dienos, su direktoriaus pavaduotoja ugdymui suderinami iki rugsėjo 16 dienos:

8.9. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui suderintus planus   teikia tvirtinti mokyklos direktoriui  rugsėjo 16 d.

8.10. Grupių vadovai aptaria grupių vadovų  veiklą su gimnazijos  skyriaus vedėja.

8.11. Nuo rugsėjo 2 d. ugdymo procesui fiksuoti naudojamas elektroninis dienynas TAMO. Elektroniniame dienyne mokytojai kas dieną iki pamokų pabaigos fiksuoja mokinių lankomumą, pažangumą, vykusių pamokų aprašymus, namų darbus, ir kt. informaciją.  Dienyno pagrindinės funkcijos - operatyvesnis mokinių tėvų informavimas, problemų prevencija, greitesnis jų identifikavimas, sprendimų priėmimas ir t.t.

8.12. Atsiradus nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

8.13. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min. Dalykų programose numatytiems pasiekimams įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius nurodytas mokymo planuose (1 priedas).

8.14. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, gali būti skiriamos:

8.15. ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti;

8.16. mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis (pagal Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, skirtų mokinio laisvai pasirinkto mokymo turiniui formuoti 2 priedą);

8.17. mokinio, kuris mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, individualioms konsultacijoms:

8.17.1. jei dėl mažo mokinių skaičiaus, kurie mokėsi skirtingos užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų, rusų) skaičiaus arba dėl  skirtingo pavienių mokinių kalbos mokėjimo lygio negalima suformuoti grupės;

8.17.2. užtikrinant mokymosi tęstinumą, jei mokinys atėjo mokytis iš kitos mokyklos;

8.17.3. jei mokiniai nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (yra žemi pasiekimai).

8.17.4. ugdymui diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

 

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS

 

  1. Mokykla, įgyvendindama vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas.
  2. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos Vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  3. Mokykla vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326.
  4. Mokykla į ugdymo turinį integruoja Sveikatos ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-1290 ,,Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, temas į kūno kultūros, biologijos pamokas, klasių valandėles, neformalųjį švietimą, projektinę veiklą.
    • Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas:
      • Socialinis pedagogas, psichologas, bendruomenės sveikatos specialistas, mokytojai pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.
      • Mokykla prevencinės programos įgyvendinimo būdus integruoja į dalyko(-ų) ugdymo turinį, įgyvendina per neformaliojo švietimo veiklas.
      • Mokytojai pamokose kuria fiziškai ir psichologiškai saugią, mokymui(-si) palankią aplinką. Įgyvendindami ugdymo tikslus, sudaro sąlygas mokinių aktyviam mokymui(-si) tiek individualiai, tiek grupėse.
    • Pagal galimybes dalykų mokytojai organizuoja formalųjį ir neformalųjį ugdymą už klasės,     mokyklos ribų:
      • Biologijos mokytojas, siekdamas gerinti mokinių suvokimą apie ekologiją ir gamtą, parengia projektus, kurių metu mokiniai ne tik susipažįsta su mus supančia gamta, bet ir kuria meninius darbus, mokosi rūšiuoti antrines žaliavas, bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais partneriais (pvz., Kuršėnų Pavenčių, Stasio Anglickio, Daugėlių mokyklos mokiniais ir mokytojais);
      • Socialinis pedagogas organizuoja prevencines akcijas, edukacines veiklas, išvykas. (pvz., Gerumo akcijos Telšių miesto dienos centre, Kuršėnų miesto ligoninės ilgalaikės globos skyriuje , Kuršėnų vaikų globos namuose ir pan.);
      • Neformaliojo švietimo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo ir profesijos mokytojai organizuoja mokinių saviraiškos darbų parodas mokyklos viešose erdvėse, socialinių partnerių buveinėse, veda pamokas miesto ir rajono įstaigose, įgyvendina gerosios patirties sklaidą miesto senjorams.
      • Mokytojai, siekdami padėti mokiniams šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje įgyti būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir dirbti inovatyviai, savo dalyko pamokose naudoja visas mokykloje esančias šiuolaikines mokymo(-si) technologijas: internetą, interaktyvią lentą, kompiuterius, profesijos kabinetų ir skaityklos įrangą, biblioteką ir pan.
      • Mokiniams per technologijų pamokas yra sudarytos sąlygos naudotis moderniomis mokymo(-si) priemonėmis ir patenkinti individualius ugdymosi poreikius.
      • Mokykla, rūpindamasi mokinių fizine sveikata, sudaro sąlygas mokinių aktyviam poilsiui:
        • sudarytos sąlygos sportuoti ne tik sporto salėje, treniruoklių studijoje, sporto aikštelėje, bet ir įsilieti į aktyvią sportinę veiklą už mokyklos ribų;
        • esant geram orui, sudarytos sąlygos vesti užsiėmimus gryname ore, mokyklos sporto aikštelėje, Daugėlių pušyne.
      • Mokykla, kurdama ir puoselėdama psichologiškai sveiką ir saugią aplinką, taiko šias priemones:
        • mokyklos bendruomenės nariai, pastebėję patyčių ar smurto apraišką, nedelsdami ją sustabdo, apie tai informuoja mokinio(-ių) grupės vadovą, mokyklos vadovus. Esant būtinybei, mokinys nukreipiamas pas psichologą, socialinį pedagogą, kviečiami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), mokinio elgesys svarstomas Vaiko gerovės komisijoje;
        • mokytojai per pirmą pamoką, o grupių vadovai per pirmą grupės valandėlę mokinius supažindina su elgesio reikalavimais pamokose, renginiuose, Kuršėnų politechnikos mokyklos mokinio elgesio taisyklėmis, aptaria bendravimo, bendradarbiavimo su bendraklasiais, pedagogais, kitais mokyklos darbuotojais principus, suteikia informaciją, kur kreiptis iškilus vienai ar kitai problemai;
        • grupių auklėtojai organizuoja temines klasių valandėles (apie pagarbą, bendradarbiavimo naudą, sveiką gyvenseną ir kt.), į kurias kviečiami pagalbos mokiniui specialistai (mokyklos psichologas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, socialinis pedagogas, policijos atstovas ir pan.);
      • Virėjų, konditerių, padavėjų ir barmenų specialybės technologijų mokytojai įgyvendina Sveikos mitybos projektą;
      • Vaiko gerovės komisijos nariai rūpinasi mokinių saugumu, palaiko glaudžius ryšius su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia individualias konsultacijas tiek mokiniams, tiek jų tėvams;
      • Mokyklos vadovai užtikrina, kad per dieną nevyktų daugiau nei vienas kontrolinis darbas, kad paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po atostogų nebūtų organizuojamas kontrolinis darbas;
      • Mokyklos vadovai, norėdami išsiaiškinti, ar mokiniai gimnazijoje jaučiasi saugūs, organizuoja psichosocialinės srities tyrimus, vadovaudamiesi tyrimų rezultatais daro sprendimus dėl dvasiškai ir fiziškai sveikos aplinkos kūrimo.  
      • Mokytojai pamokose kuria fiziškai ir psichologiškai saugią, mokymui(si) palankią aplinką. Įgyvendindami ugdymo tikslus, sudaro sąlygas mokinių aktyviam mokymui(si) tiek individualiai, tiek grupėse.

                 

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

  1. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, etika ir kt. dalykai) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

13.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turės kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

13.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos  padės mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

13.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

13.4. socialinėmis veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

  1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla priima sprendimą, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, atsižvelgdama į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla turi būti siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Mokykla priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo mokyklai tinkamu būdu: nuosekliai organizuodama per mokslo metus ar koncentruodama veiklą į tam tikrus laikotarpius (pavyzdžiui, trimestro ar pusmečio pabaigoje), ar kitaip;
  2. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Organizuojant šio pobūdžio veiklas, rekomenduojama:

15.1 numatyti galimybę mokiniui atlikti jas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt

15.2. mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

  1. Mokiniui, kuris mokosi, pagal vidurio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ši veikla nuosekliai organizuojama per mokslo metus pagal vidurinio ugdymo, profesijos mokytojų ir neformaliojo švietimo vadovų planus, atsižvelgiant į Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Numatyta veikla siejama  su mokyklos ugdymo tikslais ir  mokinių mokymosi poreikiais.Grupės vadovams ir dalykų mokytojams rekomenduojama mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose netradicinėse aplinkose: organizuojant edukacines išvykas į įmones, lankant muziejus, parodas, parkus, istorijos, geografijos, kultūros ir kt. paminklus, vykdant bendras veiklas su socialiniais partneriais, organizuojant netradicines pamokas.

 

PROJEKTINĖS VEIKLOS, MOKYMOSI VIRTUALIOSE APLINKOSE PRIEINAMUMO ORGANIZAVIMAS, MOKYMOSI IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS

 

  1. Projektinė veikla, mokymasis virtualiose aplinkose ir mokyklos išteklių panaudojimas skirtas mokinių inovatyviam, savarankiškam, profesiniam ugdymui:

17.1.Mokytojai ugdymo procese naudos įvairias veiklas ir ugdys mokinių gebėjimus:

17.1.1. mokymasis ir naujovių taikymo gebėjimai:

17.1.2. kūrybiškumas ir naujumas;

17.1.3. kritinis mąstymas ir problemų sprendimas;

17.1.4. bendravimas ir bendradarbiavimas.

17.1.5. informaciniai ir technologiniai gebėjimai:

17.1.6. informacinis raštingumas;

17.1.7. medijos raštingumas;

17.1.8. IKT (informacija, komunikacijos, technologija) raštingumas;

17.1.9. gyvenimo ir karjeros gebėjimai (lankstumas ir prisitaikymas, iniciatyva ir savarankiškumas, socialiniai ir tarpkultūriniai gebėjimai, lyderystė ir atsakomybė);

17.2. Mokykloje veiklos skirtos visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų mokymosi galimybių, pasiekimų ir socialinės padėties.

17.3. Mokytojai į ugdymo turinį įtrauks projektinėse veiklose dalyvavusių mokinių gerosios patirties sklaidą.

17.4. Projektų vadovas ir projektų dalyviai talkins mokytojams ruošiantis netradicinėms, integruotoms pamokoms.

17.5. Mokyklos IT specialistas teiks pagalbą mokiniams įvaldant ugdymuisi MOODLE virtualią mokymosi sistemą:

17.5.1. direktoriaus pavaduotoja ugdymui koordinuos sistemos veiklą;

17.5.2. mokytojai pagal mokomąjį dalyką į sistemą įkels naujausią mokymo(-si) medžiagą;

17.5.3. bibliotekos vedėja, IT mokytoja, grupių vadovai supažindins mokinius su MOODLE sistemos veikimo principais.

17.6. Mokytojai aktyviai taikys mokymosi išteklius ugdymo procese:

17.6.1. kompiuterinės programos padedančios mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

17.6.2. technologinių procesų įrenginiai ir įrankiai padedantys mokytis ir tobulinti gebėjimus profesinėje srityje.

18.1. Ugdant mokinių saviraišką, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, skatinant altruistinę veiklą mokykloje ir už jos ribų įgyvendinamos šios veiklos formos: ekskursijos, išvykos, etnokultūrinė ir kraštotyrinė veikla, parodos, darbinės veiklos, įvairūs renginiai pažintiniais tikslais, varžybos, pagalba.

18.2. Mokytojai, organizuojantys išvardintų veiklų formas už mokyklos ribų, vadovausis Mokinių turizmo renginių (žygių, išvykų, ekskursijų, sąskrydžių, varžybų) organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu VšĮ Kuršėnų PM direktoriaus 2012-11- 12 įsakymu nr. 1.3(VI)-317.

18.3. Mokiniai, dalyvaujantys pažintinėje, kultūrinėje, meninėje, sportinėje, praktinėje, socialinėje ar prevencinėje veikloje bus registruojami pagal formą F2.12A – F55 (žr. pvz.)

 

F2.12A – F55

MOKYKLOS RENGINIO DALYVIŲ SĄRAŠAS

 

Eil.Nr.

Renginio pavadinimas

Data

Vardas, pavardė/ ar     mokinių skaičius

Grupė

Parašas

1

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

KETVIRTASIS  SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

  1. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų krūvio stebėsena ir kontrolė:

19.1. grupėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas. Mokytojai kiekvieno mėnesio pradžioje  kontrolinių darbų grafike, kuris pakabintas mokytojų kambario skelbimų lentoje, pažymi, kada planuoja rašyti kontrolinius darbus. Mokiniams per dieną neskiriamas daugiau kaip 1 kontrolinis darbas.  Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami  po mokinio ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

19.2. Dalykų mokytojai užtikrina, kad namų darbai:

19.2.1. atitiktų mokinio galias;

19.2.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

19.2.3. nebūtų užduodami atostogoms;

19.2.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

17.3.  organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas.

17.4. mokiniai, besimokantys  neformaliojo švietimo įstaigose, jų pageidavimu gali būti atleidžiami nuo privalomojo kūno kultūros ar pasirinktos sporto šakos, išimties atvejais - ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies)  lankymo. Atleidimo tvarkos ir pasiekimų įvertinimo tvarka:

19.4.1. mokinys rašo prašymą direktoriui, kad būtų atleistas nuo dalyko pamokų (ar jų dalies), ir prideda pažymą iš   neformaliojo švietimo įstaigos, kuri įrodo, kad mokinys mokosi neformaliojo švietimo įstaigoje pagal formalųjį švietimą papildančią programą.

19.4.2. grupės vadovui tarpininkaujant, dalyko mokytojas, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, susipažįsta su neformaliojo švietimo programa ir įvertina, ar ji dera su bendrųjų programų turiniu.

19.4.3. pusmečio pabaigoje mokinys mokytojui atneša pažymą, kurioje nurodyta, kaip jis lankė užsiėmimus neformaliojo švietimo įstaigoje. Mokytojas kūno kultūros pasiekimus mokinio pageidavimu gali vertinti pažymiais arba įrašu ,, įskaityta“ / ,,neįskaityta“ (jei nelankė).

19.5. Mokiniui, kuris priskiriamas specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams, arba mokiniui, kuris atleistas nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės:

19.5.1. mokinys gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jam skiriamas pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

19.5.2. kūno kultūros pamokų metu siūloma kita veikla: stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, veikla kompiuterių klasėje, skaitykloje, konsultacijos, socialinė veikla ir pan.;

19.5.3. kūno kultūros mokytojai, siūlydami mokiniams įvairias fizinio aktyvumo formas, atsako už jų saugumą pamokos metu.

19.5.4. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų  sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

19.6. Mokiniui, kuris anksčiau yra baigęs kai kuriuos profesinio mokymo programos modulius,  įgytos kompetencijos vertinamos pagal modulyje ar profesinio mokymo programoje nustatytus mokymosi pasiekimų vertinimo reikalavimus. Siekdama įskaityti mokinio ankstesnio mokymosi pasiekimus, mokykla vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 8-297).

19.7.  Direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir praktinio mokymo vadovas vykdo mokinių mokymosi krūvio reguliavimo stebėseną ir kontrolę: tikrina įrašus TAMO dienyne, vykdo apklausas ir pan.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

 

  1. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą:

20..1.  Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

  1. Gimnazijos skyriaus vedėja yra atsakinga už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.
  2. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

22.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

22.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

22.3. ugdo atkaklumą mokantis;

22.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

22.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

22.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

22.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

22.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

22.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

  1. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).
  2. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.
  3. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinio kelis iš eilės gaunamas nepatenkinamas konkretaus dalyko įvertinimas;  kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.
  4. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.
  5. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

28.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

28.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

28.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

28.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas);

28.5. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų.

28.6 kitus, pasirinktus mokyklos.

  1. Teikiant mokymosi pagalbą, gali būti sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai teikti, skiriant konsultacijas ar didesnį pamokų skaičių dalykui mokytis, panaudojamos pamokos, skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Šios pamokos gali būti panaudojamos ir teikiant pagalbą mokinių namų darbų užduotims atlikti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

 

 

 

 

 

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

  1. Mokykla įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo programos ugdymo planu (žr. 1 priedą).
  2. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, užtikrina :

31.1. užsienio kalbos (pirmosios ir antrosios ) tęstinumą.

31.2. informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.

  1. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ar kt. dalykų pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos pašalinti mokymosi spragas (skiriamos konsultacijos, organizuojamas mokymasis laikinojoje grupėje ir kt.);
  2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ar kt.) numatytas mokyklos ugdymo plane.

34.1. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, variklinių transporto priemonių, gaminių dizaino ir technologijų). Esant galimybėms, mokiniai gali keisti pasirinktas technologijas.

34.2.  Mokykla vietoj technologijų gali siūlyti rinktis profesinio mokymo programos modulį, vadovaudamasi Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

  1. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje muzikos ir dailės dalyko pamokų siūloma jei jie nori mokytis pagal šiuolaikinių menų programą                                         
  2. Mokytojų tarybos sprendimu IG (9 klasė) ir IIG (10 klasė) mokiniams pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei, sporto ir sveikatingumo bei ugdymo karjerai veiklai numatytosir skiriama iki  15 dienų:

 

Eil.Nr.

Data

Veikla

Atsakingi asmenys

1.

09-02

Mokslo metų pradžios šventė

F. Pigulevičienė

Grupių vadovai

2.

09-25

Europos kalbų diena

R.Kondrotienė

Grupių vadovai

3.

10-11

Sporto ir sveikatingumo diena

R.Vaišnoras

L.Laureckis

4.

11-15

Tolerancijos diena

J. Anglickienė

Grupių vadovai

5.

12-20

Gerumo diena

V.Galvelienė

E.Biknevičius

Grupių vadovai

6.

01 (pasirinktinai)

Diena kitaip (renkuosi profesiją)

A.Kovėrienė

Grupių vadovai

7.

02-14

Lietuvos valstybės diena

Ž.Gulbinas

Grupių vadovai

8.

03- 27

Pažink savo kraštą ( lipdymo pamokos amatų centre)

Grupių vadovai

9.

04

Marginu Velykas

V.Liorentienė

V.Galvelienė

E.Biknevičius

10.

05-08

Europos diena

J.Šidlauskienė

D.Vičienė

11.

Pasirinktinai

(05)

Diena kitaip (prisimatuoju profesiją)

A.Kovėrienė

V.Galvelienė

12-13

Pasirinktinai

(06)

2 edukaciniai užsiėmimai bibliotekoje ar amatų centre

I.Viršilienė

R.Steponavičienė

Grupių vadovai

14-15

Pasirinktinai

( per mokslo metus)

Klasės ekskursijos (2 dienos)

Grupių vadovai

 

 

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

  1. Gimnazijos skyriaus I kurso III (11) klasės ir II kurso IV(12) klasės mokiniams vidurinio ugdymo programa įgyvendinama per 2 metus kartu su profesinio mokymo ar profesinio modulinio mokymo programa (1 priedas).
  2. 2019 – 2020 m.m. vidurinio ugdymo programa vienuoliktų ir dvyliktų  klasių mokiniams įgyvendinama vadovaujantis  Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu  Nr. V-269 ir pakeistomis 2013 m. liepos 12d. įsakymu Nr.V-654 vidurinio ugdymo brandos egzaminų ir įskaitų programomis, patvirtintomis 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 ir pakeistomis 2012 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. V-1769. Šiomis programomis vadovaudamiesi mokytojai formuoja  ugdymo turinį, kuris apima bendrųjų kompetencijų ugdymą.
  3. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti 11 klasės mokiniams skiriamos 37 savaitės, o 12 klasės mokiniams -33 savaitės.

39.1. 11 ir 12 klasių mokiniai užsienio kalbos  mokosi pagal Europos Sąjungoje priimtus lygius - A1, A2, B1, B2. Užsienio kalbų mokytojai per pirmąsias pamokas 11 klasės mokiniams organizuoja kalbinės kompetencijos lygio nustatymą (jei mokiniai nepristatė pažymos iš buvusios mokyklos), o mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, kad būtų galima užsienio kalbų ugdymą organizuoti grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio. Jei mokiniai renkasi 2 kalbas, ir privalomajai, ir pasirenkamajai kalbai skiriamas vienodas pamokų skaičius per dvejus metus, stiprinamas antros užsienio kalbos mokymasis.

39.2. Mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, vidurinio ugdymo organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu, keturis  profesinio mokymo programos modulius įtraukiant į vidurinio ugdymo programą (5 priedas).

39.3 Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (BUP 2019-2020 m. m. 2 priedas).

39.3. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, gali intensyvinti dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį ugdymo trukmės laikotarpį. Intensyvinant mokymąsi galima:

39.3.1. per dieną dalykui mokyti skirti ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų (lietuvių k. ir literatūros, matematikos, anglų k., ekonomikos ir verslo pagrindų, specialiojo piešimo, dizaino pagrindų ir pan.), taip sudarant sąlygas organizuoti įvairius eksperimentus, projektinius darbus ir kt.;

39.3.2. profesijos praktinis mokymas intensyvinamas per dieną skiriant 5, 6 arba 7 val. priklausomai nuo profesinio mokymo planų;

39.3.3. daugumos profesinio mokymo dalykų pagal mokymo planus mokoma intensyvinant kursą I-ame arba II-ame pusmetyje;

39.3.4. II pusmetį intensyvinami kai kurie pasirenkamieji (vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo) dalykų moduliai, skirti geriau pasiruošti technologijų brandos egzaminui,

 

 

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

  1. Gimnazijos skyriaus mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, įgyvendinamą kartu su profesinio mokymo programa, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių pasirinktos specialybės ir vidurinio ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti  įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.
  2. Kiekvienas pirmo kurso mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, iki rugsėjo 20 d. pasirengia individualų ugdymo planą dvejiems metams.
  3. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per dvejus metus dalykai, dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar dalykų grupės, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis ir pan. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos galimybėmis arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Mokinio individualaus mokymo(si) plano formą F2.12A-F-5, patvirtintą  direktoriaus 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1.3 (V1)-90 ,,Dėl F2.12A įrašų formų registro ir įrašų F2.2A formos tvirtinimo“,  mokiniui siūlo mokykla.
  4. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos direktoriui ar direktoriaus pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Konsultacijas dėl plano rengimo, mokyklos galimybių teikia gimnazijos skyriaus vedėja, kuri koordinuoja I kurso mokinių individualių ugdymo planų sudarymą bei II kurso planų koregavimą esant būtinybei.
  5. Sudarant individualų ugdymo planą, atsižvelgiama į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus.
  6. Mokiniams siūloma savo individualiame ugdymo plane numatyti mokymosi uždavinius, individualius sėkmės kriterijus, mokymosi pagalbą.

Mokinio individualų planą gimnazijos skyriaus vedėja periodiškai (kasmet) peržiūri ir, jeigu reikia, kartu su mokiniu  koreguoja.

  1. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai, nurodyti individualaus ugdymosi plane tampa privalomi.

 

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

 

47.Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalykų kurso programą, modulį, pasirenkamąjį dalyką ar profesinio mokymo programos modulį.

 Grupių dalijimo į pogrupius principai, laikinųjų grupių sudarymas:

47.1. Grupių dalijimas į pogrupius vykdomas pagal Bendruosiuose ugdymo planuose pateiktas rekomendacijas: užsienio kalbų, profesijos praktinio mokymo, informacinių technologijų dalykams mokyti.

47.2. Mokomoji grupė, kurioje yra daugiau kaip 21 mokinys, pagal skirtas mokymo lėšas gali būti dalijamos į du pogrupius per tokias dalykų pamokas:

47.2.1. profesijos praktinio mokymo;

47.2.2. informacinių technologijų;

45.3. Siekiant diferencijuoti ugdymą ir švietimo pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinių skaičių ir poreikius, sudaromos laikinosios grupės:

47.3.1. mokytis to paties dalyko programos kurso iš panašių mokymosi pasiekimais mokinių;

47.3.2. mokytis pagal tą pačią programą iš gretimų klasių, profesinio mokymo grupių mokinių;

47.3.3. iš mokinių, pasirinkusių to paties kurso ar dalyko/ modulio programą;

47.3.4. konsultacijoms organizuoti.

47.4. Nesusidarius laikinajai grupei, mokiniams pasirinkto kurso programą leidžiama mokytis  pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu.

47.5.  Savarankiško mokymo procesas mokiniams organizavimas pagal  viešosios įstaigos  Kuršėnų politechnikos mokyklos Mokymo formų ir mokymo organizavimo tvarką, patvirtintą direktoriaus 2012-09-26 įsakymu Nr. 1.3(v1) – 278.

47.6. Savarankiškai besimokantiems mokiniams mokytojai mokykloje teikia grupines ar individualias konsultacijas.

 

PASIRINKTO DALYKO, KURSO, MODULIO PAKEITIMO TVARKA

 

  1. Vadovaudamasi Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo uždaviniu - atliepiant kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, užtikrinti dalykų programų pasirinkimo įvairovę besimokančiam mokiniui arba mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla užtikrina mokymosi tęstinumą, sudaro galimybę keisti profesinio mokymo, bendrojo ugdymo dalykus, jų kursus ar  pasirenkamuosius dalyko modulius.  Pasirinkto dalyko keitimas vyksta  pagal viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos  Profesinio mokymo, bendrojo ugdymo dalykų, jų kursų ar  pasirenkamųjų dalykų modulių keitimo, skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarką, patvirtintą direktoriaus 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1.3(V1)-285.

 

MOKYMO(SI) FORMOS IR MOKYMO ORGANIZAVIMO TVARKA

 

  1. Mokykla, sudarydama sąlygas švietimo sistemos lankstumui, atvirumui, kad visi asmenys, siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, būtų skatinami mokytis visą gyvenimą ir geriau pasirengtų tolesniam mokymuisi, parengė viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos mokymo formų ir mokymo organizavimo tvarką:

49.1. mokymo formų ir mokymo organizavimo tvarka parengta vadovaujantis įsakymu ,,Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas“, patvirtintu  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.

49.2. Tvarka nustato mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas formas ir mokymosi organizavimą viešojoje įstaigoje Kuršėnų politechnikos mokykloje: Mokykloje taikomos šios pagrindinės mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas formos:

49.2.1. grupinio mokymosi forma;

49.2.2. pavienio mokymosi forma;

49.2.3. pameistrystės forma.

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.
  2. Mokykla, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 44 punkte nurodytais teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengė Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką, kurią patvirtino mokyklos direktorius 2017m. rugsėjo 4 d. įsak. Nr.1.3(V1)-155. Tvarka skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje. Ši tvarka yra pagrindinis dokumentas mokinių pažangai ir pasiekimams vertinti mokykloje.
  3. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

 

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

  1. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja kelių dalykų turinio temas ar problemų sprendimą.

53.1. Atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, dalykų mokytojai  integruoja per pamokas:

53.1.1. kelių dalykų ugdymo turinį;

53.1.2.  kai kurias kelių dalykų temas ar problemas;

53.1.3.  profesijos modulio teorinį ir praktinį mokymą, jei modulį dėsto skirtingi mokytojai.

53.1.4. dalykų mokytojai  įtraukia į savo dalyko programą prevencines temas (smurto ir patyčių, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan.) (žr. ilgalaikius teminius planus);

53.1.5. per neformaliojo vaikų švietimo veiklą.

53.1.6. įgyvendina kitu mokyklos pasirinktu būdu: per įvairius renginius, amatų dienas, akcijas, projektus ir pan.

53.2. Įgyvendinant modulines profesinio mokymo programas, ugdymo turinys integruojamas taip, kad vieno modulio mokymo programa būtų skirta įgyti vienai kompetencijai.

53.2.1. modulinę kirpėjo profesinio mokymo(si) programą;

53.2.2. modulinę apskaitininko ir kasininko profesinio mokymo(si) programą;

53.3. Integruotoje pamokoje siekiama dalykų  programose numatytų rezultatų.

53.4. Atsižvelgiant į  profesinio mokymo programos turinį, dalykų mokytojai  integraciją vykdo per aplinkosauginio ugdymo, darbuotojų saugos ir sveikatos, estetikos, informacinių technologijų ir kt. pamokas.

53.5. Ugdymas karjerai integruojamas į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką ir  profesinį mokymą nekeičiant bendros profesinio mokymo programos trukmės.

53.6. Mokyklos metodinės grupės planuoja ir analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų  programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

53.7. Dalykų mokytojams rekomenduojama į mokyklos ugdymo turinį integruoti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72,  psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programą ,,Savu keliu“ ir kitas prevencijai skirtas programas.

53.8. Bendrąją prevenciją vykdo:

53.8.1. visi dalykų mokytojai, įtraukdami į savo dalyko programą atitinkamas prevencijai skirtas temas;

53.8.2. grupių vadovai, bendrabučio auklėtojai įtraukdami į savo darbo planą prevencines priemones;

53.8.3.  neformaliojo vaikų švietimo programų vadovai;

53.8.4. socialinis pedagogas;

 

 

 

UGDYMAS KARJERAI

 

  1. Ugdymas karjerai:

54.1.  Ugdymą  karjerai mokykloje ir už jos ribų koordinuoja ugdymo karjerai specialistė pagal 2019- 2020 m. m.  veiklos planą.

54.2. Ugdymo karjerai specialistė teikia kokybiškas ir inovatyvias individualias ir grupines konsultacijos mokiniams apie įsidarbinimo ar tolimesnio mokymosi galimybes mokykloje ir pas socialinius partnerius, organizuoja susitikimus su įvairiais specialistais  karjeros klausimais, veda integruotas dalyko ir ugdymo karjerai pamokas, grupės valandėles, organizuoja įvairius renginius.
54.3. konsultuoja ugdymo karjerai  klausimais mokytojus, mokinių tėvus (globėjus/rūpintojus).

 

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

 

  1. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.
  2. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas (3 priedas).
  3. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus. Valandos (nuo 1 iki 4 savaitinių valandų) kiekvienai programai įgyvendinti skiriamos visiems mokslo metams, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę.
  4. Mokykla siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui ir galimybėms, neformaliojo vaikų švietimo veiklas galima derinti su formaliojo švietimo veiklomis, siekiant padėti vaikui siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo rezultatų pasirinktose srityse. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre
  5. Neformalusis švietimas mokykloje vykdomas per neformaliojo švietimo programas, kurias rengia būrelio/projekto vadovai, tvirtina mokyklos direktorius.
  6. Minimalus neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius - 12 mokinių.
  7. Neformaliojo švietimo grupės sudaromos iš tos pačios ar skirtingų grupių, skirtingų kursų  mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali keistis.
  8. Neformaliajai švietimo veiklai vykdyti sudaromi neformaliojo švietimo būrelių tvarkaraščiai (I ir II pusmečio), veikla fiksuojama TAMO dienyne.
  9. Neformaliojo švietimo veiklos vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo švietimo būrelio/projekto tikslus.

 

GRUPĖS VADOVO VEIKLA

 

  1. Grupės vadovo veikla.

64.1. Grupės vadovo veiklai skiriamos ne mažiau kaip  2 valandos per savaitę.

64.2 Valandos, skirtos grupės vadovo veiklai, vadovo nuožiūra skiriamos tokiai veiklai: darbo su grupe planavimui, mokinių asmens byloms ir dienynams tvarkyti, mokymosi ir lankomumo apskaitai fiksuoti, ataskaitoms rengti, instruktažams organizuoti, rašyti charakteristikoms, prevenciniam darbui grupėje, individualiam darbui su ugdytiniu, nelankymo priežasčių šalinimui, palankiam grupės mikroklimatui formuoti, individualiam darbui su mokinių tėvais (globėjais), konsultacijoms su dalykų mokytojais, pasiruošimui su ugdytiniais mokyklos renginiams ir  pan. Atliktas darbas su grupe per mėn. fiksuojamas darbo apskaitos formoje F2.12A-F-1.

64.3. Grupės vadovas vykdo I-II gimnazijos klasių mokinių socialinės-pilietinės veiklos apskaitą.

64.4. Gimnazijos skyriaus ( I-IV klasės) grupių vadovai pagal planą organizuoja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės programos ,,Savu keliu“ veiklas.

 

 

 

 

 

REIKALAVIMAI MOKINIŲ ELGESIUI

 

  1. Reikalavimai mokinių elgesiui.

65.1. Reikalavimus mokinių elgesiui reglamentuoja VšĮ Kuršėnų PM vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. 1.3(V3)-141 ir jų papildymas, patvirtintas direktoriaus 2014-03-03 įsakymu Nr. 1.3(V3)-45.

65.2. Su vidaus tvarkos taisyklėmis, mokinių teisėmis ir pareigomis, gaisrinės saugos instrukcija, civilinės saugos instrukcija (Nr.8), darbo kompiuteriu saugos instrukcija (Nr. 15), pirmosios pagalbos instrukcija (Nr. 31) ugdytinius mokslo metų pradžioje pasirašytinai supažindina grupės vadovas. Instruktažai  įforminami  TAMO dienyne, skyriuje ,,Kitos ataskaitos“.

65.3. Mokiniai, gyvenantys mokyklos bendrabutyje, vadovaujasi Bendrabučio nuostatais ir Bendrabučio vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis VšĮ Kuršėnų PM direktoriaus 2013-02-28 įsakymu Nr. 1.3(V1)-55.

65.4. Su bendrabučio nuostatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis bendrabutyje gyvenančius mokinius supažindina bendrabučio auklėtoja.

65.5. VšĮ Kuršėnų PM vidaus tvarkos taisyklės, Bendrabučio nuostatai ir Bendrabučio vidaus tvarkos taisyklės skelbiamos viešai: publikuojamos skaitykloje, internetinėje svetainėje www.kursenupm.lt,  bendrabučio skelbimų lentoje.

65.6. Mokiniai privalo išklausyti šias saugaus elgesio instrukcijas:

65..6.1. automobilių mechaniko specialybės: Nr.2 (automechanikas), Nr. 14 (kilnojami elektros įrankiai), Nr. 25 (krovinių tvarkymas ir kėlimas rankomis), Nr. 26 (krovos darbai rankomis), Nr. 31 (pirmoji pagalba), Nr. 42 (suvirintojas elektra), Nr. 43 (suvirintojas dujomis), Nr.44 (šaltkalvis);

65.6.2. virėjo specialybės: Nr. 20 (indų plovėjas), Nr. 25 (konditeris kepėjas),  Nr. 50 (virėjas);

65.6.3. kirpėjo: Nr. 14 (kilnojami elektros įrankiai), Nr.22 (kirpėjas);

65.6.4. staliaus: Nr. 14 (kilnojami elektros įrankiai), Nr. 25 (krovinių tvarkymas ir kėlimas rankomis), Nr. 26 (krovos darbai rankomis), Nr.41 (stalius);

65.6.5. padavėjo ir barmeno: Nr. 14 (kilnojami elektros įrankiai), Nr. 20 (indų plovėjas), Nr.28 (padavėjas ir barmenas);

65.6.6. pardavėjo, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo: Nr. 14 (kilnojami elektros įrankiai), Nr.30 (pardavėjas).

65.7. Mokinių instruktavimą pagal 22.6 punkte išvardintas instrukcijas organizuoja dalyko profesijos mokytojas. Instruktažai  įforminami  TAMO dienyne, skyriuje ,,Kitos ataskaitos“:

65.7.1. grupės instruktažai;

65.7.2. neformaliojo švietimo instruktažai;

65.7.3. grupės vadovo instruktažai

 

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

  1. Mokykla:

66.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą. Mokykloje organizuojami  1-3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimai  mokyklos pasirinkta forma su mokytojais per mokslo metus;

66.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija (per TAMO dienyną, paštu arba elektroniniu paštu,  telefonu ir kt. priemonėmis)

66.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

66.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.

 

 

 

  PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

67.1. Profesinio mokymo programai vykdyti 2019-2020 m. m.  valandos skiriamos pagal mokymo planus, patvirtintus mokyklos  direktoriaus (1 priedas):

66.1.1.  teoriniam mokymui;

66.1.2.  praktiniam mokymui;

75.1.3.  Įvadui į darbo rinką (praktikai).

75.2. Profesijos teorinis ir praktinis mokymas vykdomas visai grupei arba jungiant dvi ar daugiau grupių ir mokant srautiniu mokymu, jei mokyklai nepakanka  mokymo lėšų ir jei dalyko turinys nesiskiria.

75.3. Profesijos  praktinis mokymas yra atliekamas mokykloje: profesijos technologijų kabinetuose, dirbtuvėse, mokomojoje parduotuvėje, mokomosiose kirpyklose, mokomojoje virtuvėje, mokomojoje kavinėje, mokomajame autoservise ir kitose praktiniam mokymui organizuoti skirtose patalpose arba pameistrystės forma vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija).

75.4. Profesijos  praktinis mokymas gali būti organizuojamas:

75.4.1.  grupę dalijant į pogrupius, jei grupėje mokosi 20 ir daugiau mokinių;

75.4.2.  sujungiant  dvi grupes, jei mokomosiose dirbtuvėse pakanka darbo vietų ir įrangos.

75.5. Mokinys turi galimybę atlikti praktinį mokymą pasirinktoje įmonėje vadovaudamasis mokykloje nustatyta tvarka:

75.5.1. pasirenka profesijos praktinio mokymo atlikimo vietą ir susiranda savarankiškai arba darbdavio pageidavimu nukreipiamas į konkrečią darbo vietą tarpininkaujant profesijos mokytojui;

75.5.2. susipažįsta su profesijos  praktinio mokymo programa;

75.5.3. pagal programą vykdo profesijos dalyko praktinės dalies atsiskaitymus;

75.5.4. mokosi mokykloje teorinio mokymo  ir derina profesinio praktinio mokymo atlikimo laiką įmonėje;

75.6. Baigiamajame kurse mokiniams, besimokantiems pagal trejų mokymosi metų  trukmės profesinio mokymo programą, vykdomą kartu su vidurinio ugdymo programa, skiriama 15 savaičių praktika  įgyvendinama įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar mokykloje, jeigu yra atitinkanti darbo sąlygas bazė.

75.7. Modulinės profesinio mokymo programos, skirtos vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą mokiniams, turintiems patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, modulio „Įvadas į darbo rinką“  įgyvendinimui įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar mokykloje, jeigu yra atitinkanti darbo sąlygas bazė ir besimokantiems pagal:

75.7.1. dvejų mokymosi metų  trukmės modulinę pirminio profesinio mokymo programą, skiriamos 5,5 savaitės.

75.7.2. vienerių mokymosi metų  trukmės modulinę tęstinio profesinio mokymo programą, skirtą vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą, skiriamos 4,5 savaitės.

75.7.3. septynių mėnesių  trukmės modulinę tęstinio profesinio mokymo programą, skirtą vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą, skiriamos 2,5 savaitės.

75.8. Mokiniui, išeinančiam į praktiką arba modulinės profesinio mokymo programos modulio „Įvadas į darbo rinką“  įgyvendinimui išduodamas mokinio praktikos dienynas. Mokinio praktikos dienyno pildymo tvarka:

75.8.1. mokinio praktikos dienyno pildymo eigą kontroliuoja profesijos mokytojas (toliau - praktikos vadovas);

75.8.2. pildomos visos dienyno skiltys;

75.8.3. dienyno skiltis ,,Praktikos turinys“ pildomas pagal sudarytą praktikos programą;

75.8.4. klaidos dienyne taisomos tik perbraukiant įrašą vienu brūkšniu. Išnašoje (puslapio tuščioje vietoje) nurodoma, kas taisyta, taisiusio asmens pavardė, parašas;

75.8.5. Moduliui „Įvadas į darbo rinką“  (Praktikai) pasibaigus, praktikos vadovas patikrina mokinio praktikos dienyną ir pateikia jį praktinio mokymo vadovui.

75.9. Baigiamųjų grupių mokiniams, grįžusiems iš praktikos arba atlikusiems modulinės profesinio mokymo programos modulį „Įvadas į darbo rinką“, prieš Asmens įgytų kompetencijų vertinimą skiriamos konsultacijos  kursui kartoti (iš teoriniam ir praktiniam mokymui skirtų valandų):

75.9.1. mokiniams, besimokantiems pagal dvejų mokymosi metų  trukmės modulines profesinio mokymo programas skirtas vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą mokiniams bei trejų mokymosi metų  trukmės profesinio mokymo programas, vykdomas kartu su vidurinio ugdymo programa, skiriamos 6 dienų konsultacijos.

75.9.2. mokiniams, besimokantiems pagal vienerių mokymosi metų  trukmės modulines tęstinio profesinio mokymo programas, skirtą vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą, skiriamos 4 dienų konsultacijos;

75.9.3. mokiniams, besimokantiems pagal septynių mėnesių  trukmės modulines tęstinio profesinio mokymo programas skirtas vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą mokiniams skiriamos 3 dienų konsultacijos.

75.10. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas yra profesinio mokymo sudedamoji dalis, joms vertinti skiriama viena savaitė po baigiamosios praktikos.

75.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK – 1953 ,,Dėl Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašo patvirtinimo”, į  mokymo planus įtraukiama darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programa,  naudojant profesijos mokymui skirtas valandas.

75.12. Profesijos informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas.

75.13. Profesinis orientavimas organizuojamas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314, ir  viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos ugdymo karjerai specialistės veiklos planais 2017-2018 m. m.

75.14. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ISAK – 1497.

 

                                     

 

SUDERINTA

VšĮ Kuršėnų PM mokyklos tarybos

2019-08-30 protokolo Nr. 3   nutarimu